Paroda „Baltijos šalių sentikių kultūra: ikonos, knygos, bažnytinio giedojimo tradicijos“
2005-03-10
60
Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje jau antras mėnuo veikia paroda „Baltijos šalių sentikių kultūra: ikonos, knygos, bažnytinio giedojimo tradicijos“. Pirmą kartą surengtoje tokio pobūdžio parodoje visuomenei plačiau pristatoma vieno istorinio ir kultūrinio regiono – Baltijos šalių ir Lenkijos – sentikių kultūrą.
Muziejaus salėse žiūrovų akims atsiveria per 200 įvairių eksponatų. Tai senosios bei naujosios ikonos, metalinės ikonėlės, kiotai, rankraštinės ir spausdintos religinio bei poleminio turinio knygos, bažnytiniai reikmenys ir drabužiai, sentikių namų apyvokos reikmenys. Daugeliui parodos eksponatų jau po kelis šimtus metų.
Daugiau negu 100 senųjų ir naujųjų ikonų, kurias matome parodoje – tai ir XVI a. didžiausiuose Senosios Rusijos meno centruose, pavyzdžiui, Novgorode, sukurti kūriniai, ir nežinomų provincijos meistrų XVIII–XX a. sukurti darbai. Parodoje taip pat pamatysime metalinių ikonėlių, lietų altorėlių ir kryžių, kurie yra plačiai paplitusi ir savita sentikių kultūrinio palikimo dalis.
Knygos – taip pat svarbi sentikių kultūros dalis. Parodoje galima pamatyti rankraščių, gausiai išpuoštų ornamentais. Tai ir pamaldų knygos, ir religiniai pamokomojo pobūdžio bei poleminiai tekstai („Pomorų atsakymai“, „Apysaka apie Solovkų brolius ir kankinius“), ir unikalus sentikių istoriografijos paminklas „Degučių metraštis“.
Bažnytinio giedojimo tradicijas parodoje atskleidžia giesmynai. Parodų salėse nuolat skamba religinės sentikių giesmės, gieda bažnytiniai chorai.
Lankytojų akį traukia ir bažnytinių bei namų apyvokos reikmenų ekspozicija. Joje demonstruojami smilkytuvai, lempelės, žvakidės, siuvinėti rankšluosčiai, marškiniai, poterių pynės. Kai kurie iš šių daiktų yra bažnytinio ir taikomojo dekoratyvinio liaudies meno kūriniai.
Ši paroda įdomi dar ir todėl, kad iki šiol kai kurios sentikių bendruomenės yra svarbūs dvasiniai ir kultūros centrai. Čia puoselėjamas ikonų tapybos menas, kuriamos ir saugomos knygos, palaikoma sentikių ženklinio giedojimo tradicija. Tradicinė Baltijos šalių sentikių kultūra, kuri dvasine prasme yra glaudžiai susijusi su tikėjimu Dievu, išsaugojo ir kanoniškumo bruožus.
Eksponatai parodai surinkti iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, Kai kuriuos eksponatus parodai paskolino Latvijos muziejai, kaimyninių šalių rusų kultūros centrai, privatūs kolekcininkai.
Paroda Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje veikė iki birželio 19 d.
Žymės: SentikiaikultūrasentikiųparodaLietuvos nacionalinis dailės muziejusVytautas BalčiūnasJelena KonickajaAlfredas PekeliūnasKazimira Danutė PrunskienėGrigorij BajorovRomualdas BudrysAleksėj ŽilkoOlegas Turenkosentikių paroda